atsiplepėti — atsiplepėti, atsìplepa, ėjo Š iki valios prisiplepėti: Kai sueina, tai valandų valandas plepa ir neatsìplepa Jrb. Nors kartą jos atsiplepės, kiek tik lenda rš. plepėti; apiplepėti; atsiplepėti; įplepėti; išplepėti; nuplepėti; paplepėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išplepėti — išplepėti, ìšplepa, ėjo 1. tr., intr. plepant prasitarti, išpasakoti tai, ko nereikia sakyti: To niekas neturi žinoti, žiūrėk, kad neišplepėtum! rš. Dėl ko tu jam viską išplepėjai? Krsn. ^ Girtas išplepėjo, ką blaivus paslėpti norėjo KrvP(Mrk).… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuplepėti — nuplepėti, nùplepa, ėjo intr. 1. niekus nušnekėti, nupliaukšti: Argi verta domėtis, ką girtas žmogus nuplepa! V.Krėv. Nušnekėjo, nuplepėjo kaip nuo Struopių tilto LTR(Jrb). 2. nutukti, pastorėti: Nu, toj moterėlė ir nuplepėjo – vieni taukai Al.… … Dictionary of the Lithuanian Language
paplepėti — paplepėti, pàplepa, ėjo 1. intr., tr. K pakalbėti, papliaukšti: Sėsk, da biskį paplepėkim Alk. Palūkėk, paplepėsim ką kalvėk Dv. Jis paplepėjo vienų niekų Vyž. Paplepėjo nė ratai, nė dviračiai Rgv. Čia didžius nėkus paplepėjo S.Dauk. | refl. K:… … Dictionary of the Lithuanian Language
plepėti — plepėti, plẽpa, ėjo 1. tr., intr. K daug nereikalingai, tuščiai kalbėti: Niekkalbis plepė̃s niekaniekius J. Beplepi tik vėjus, – niekino kitas Žem. Kad nebūtų skausmų, galėtum šnekėtis, plepėti, juoktis I.Simon. Ta boba pati nežino, ką plẽpa… … Dictionary of the Lithuanian Language
praplepėti — praplepėti, pràplepa, ėjo 1. intr. NdŽ, Lp praleisti kurį laiką plepant. 2. tr., intr. nesusilaikyti ko nepasakius, prasitarti: Bešnekėdama nė nesijuto, kap praplepėjo Kt. | refl.: Lėnė nurausta taip prasiplepėjusi, bet jos atsikaltinimo niekas… … Dictionary of the Lithuanian Language
priplepėti — priplepėti, prìplepa, ėjo 1. tr. I, Brs pripasakoti, pripliaukšti, pripaistyti: Bet į galvą tik nesiimkite, ką aš čia priplepėjau Jnšk. Et, niekų priplepėjai, o rimto ir pats nieko negirdėjai KrvP(Vlk). 2. refl. iki valios plepėti: Atsikėlė… … Dictionary of the Lithuanian Language
suplepėti — suplepėti, sùplepa, ėjo intr. 1. sušusti, suvirti: Suplepėjo bulvės į košę Srv. Alyviniai obuoliai greit suverda: ažuvirė ir sùplepa Slm. Kas gi ją (vakarienę) valgys, kap suplepė̃s Rdm. ^ Kad tu suplepėtum (sudegtum)! Tvr. 2. sustorėti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
užsiplepėti — užsiplepėti, užsìplepa, ėjo Brs įsitraukti į plepėjimą, užtrukti plepant: Jis kai užsìplepa, tai ir dirbt užmiršta Pc. Mes ir taip čia ilgai užsiplepėjome rš. Prie jos sėdėjo pora užsiplepėjusių moterų rš. plepėti; apiplepėti; atsiplepėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
įplepėti — įplepėti, į̃plepa, ėjo intr. 1. Š mokėti, sugebėti kalbėti, plepėti: Įplepą̃s senis Šts. 2. refl. įsitraukti į kalbą, įsikalbėti: Kad įsìplepi, kaip kište kišas visokie žodžiai Dr. Insìplepi ir šneki žmogus Brb. Matas nuo tolo lenkė… … Dictionary of the Lithuanian Language
